- sukilti
- suki̇̀lti vksm. Svečiai̇̃ víenu sykiù suki̇̀lo nuo stãlo, iš ùžstalės.
.
sukilti
Look at other dictionaries:
sukilti — sukìlti intr. 1. visiems atsikelti sėdėjus, gulėjus, pabudus iš miego; atgyti: Vienu sykiu sukilo nuo stalo Žem. Tos laumės ... teip tuo sukilo iš staklių ir išė[jo] savo keliais BsPIV140. Iš ryto tą dieną visi anksčiau sukilo P.Cvir. Anksti… … Dictionary of the Lithuanian Language
sukiltis — sukiltìs sf. (3b) sukilimas: Visi Žemaičiai ir Kuršas sukilo, o maištas ir sukiltis pasiplėtė ir į Parusnį prš … Dictionary of the Lithuanian Language
iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį … Dictionary of the Lithuanian Language
pakilti — pakìlti intr. 1. užlipti kur aukštai: Elena net nepajuto, kaip pakilo į kalną rš. Čikas pakilo laiptais aukštyn rš. Į tribūną pakyla Stalininės premijos laureatas (sov.) sp. 2. pasikelti aukštyn: Rogės ūmai pakilo į orą, atsitrenkė į kažką ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
prakilti — prakìlti intr. 1. sukilti iš miego: Teip bijojau naktį; kai prakilo visi, smagiau pasidarė Bsg. 2. praturtėti, turtingesniam pasidaryti: Kol jis neturtingas, tai teisingas, o kad jis prakìltų, tai būtų pasiutęs Skr. kilti; atkilti; įkilti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
užkilti — užkìlti intr. 1. pakilti, prasidėti: Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo Žem. Užkìlo vėtra, debesis storas – bus smarkus, bangus lietus J. Aš myliu užkylančią audrą I.Simon. Dabar jau ir praded ledai krist, sakė anie, kad tik niužkiltų … Dictionary of the Lithuanian Language
atkilti — atkìlti intr. 1. ateiti, atvykti, atkeliauti: Led atkilaũ pas tavę, t. y. atėjau J. Iš kur atkilai, kuriais keliais? rš. Pagaliau atkìlo ir patys garbingieji svečiai Rs. Aplink pavakarę ir atkìlsu Slnt. Tyčioms buvo par jūrą atkilęs S.Dauk.… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškilti — iškìlti intr. 1. pakilti (aukštyn): Kur jau saulė iškilo, laikas prie darbo Žem. Saulelė, iškilusi į pusryčius, karštai ėmė kaitinti Žem. Negali aukščiau paties savęs iškilti J.Jabl. Vieversėlis iškilo į dangaus aukštybes J.Balč. Iškils juodas… … Dictionary of the Lithuanian Language
išpaikti — išpaĩkti intr. 1. I pasidaryti paikam, iškvaišti: Vyras išpaĩko, t. y. pasidarė paikas, durnas J. Turbūt išpaiko, kad ir vasarą su kailiniais vaikšto! Varn. 2. Tv išdykti, išeiti į valias: Išpaĩkęs žmogus, niekam netikęs Yl. Tik kad išpaikai… … Dictionary of the Lithuanian Language
kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… … Dictionary of the Lithuanian Language
